Suvirinimas elektrodais MMA

Suvirinimas elektrodais MMA

MMA (angl. Manual Metal Arc) - rankinis lankinio suvirinimo būdas glaistytais elektrodais.

Tai paprasčiausias, seniausias, populiariausias ir universaliausias suvirinimo būdas, naudojamas beveik visiems, įvairių konstrukcijų metalams, taip pat įvairiose sąlygose dirbančioms detalėms. Skirtingiems metalams ir jų konstrukcijoms (elektriniams katilams, vamzdynams) yra gaminami skirtingi elektrodai. Šios suvirinimo technologijos trūkumas yra tas, kad šis būdas yra palyginti nenašus, ilgai virina, reikalauja didesnio įgudimo, patirties, degant glaistui išsiskiria kenksmingos dujos. Šiuo būdu negalima virinti labai plonų metalo gaminių.

Šiame suvirinimo procese dalyvauja metalas, kurį reikia suvirinti, elektrodas, elektrodo laikiklis ir maitinimo šaltinis. Elektrodas yra suspaudžiamas elektrodo laikikliu, per kurį iš patiekiama elektros srovė. Elektrodo laikiklis turi būti tokios konstrukcijos, kad būtų galima greitai pakeisti elektrodą, neprisiliečiant prie jo srovinių dalių ir, kad liktų kuo trumpesnė nesudegusio elektrodo dalis.

Rankiniu lankiniu būdu prilydomas metalas pernešamas iš elektrodo į suvirinimo vonelę. Suvirinimo srovės dydis pasirenkamas pagal elektrodo skersmenį ir suvirinimo padėtį. Suvirinimo lankas formuojamas tarp elektrodo galo ir suvirinamos detalės. Elektrodo glaistas duoda apsaugines dujas ir šlaką, kurie apsaugo suvirinimo vonelę. Šlakas, sustingęs virš suvirinimo siūlės po suvirinimo pašalinamas.

Principinė suvirinimo elektrodais schema:

Elektrodas sujungtas laidais su suvirinimo lanko maitinimo šaltiniu. Vienas suvirinimo grandinės laidas prijungiamas prie elektrodo laikiklio, kuriame suspaustas elektrodas 1, o antrasis- prie suvirinamo pagrindinio metalo 2. Virinant glaistytu elektrodu, suvirinimo siūlė tarp dviejų metalų, susidaro išsilydžius elektrodo metalui ir išsilydžius patiems metalams. Metalai išsilydo dėl tekančios elektros srovės. Suvirinimo lankas ir yra ilgai trunkantis elektros išlydis, įvairių medžiagų jonizuotose dujose bei garuose tarp dviejų elektrodų, prie kurių prijungta įtampa (elektrodais vadinamas ir suvirinamas metalas ir metalinis strypelis). Elektrodai jungiami prie nuolatinės (DC) arba kintamos elektros srovės šaltinio (ACDC). Elektrodas, prijungtas prie teigiamo poliaus vadinamas anodu, o prijungtas prie neigiamo poliaus- katodu. Kai elektrodais teka elektros srovė, ji būna pakaitomos čia anodu, čia katodu. Tarpelis tarp elektrodų vadinamas lankiniu tarpeliu arba lankinio išlydžio sritimi. Virinant susidaro įtampa tarp dviejų elektrodų, kurių vienas yra strypelis, o kitas suvirinamasis metalas. Palietus strypelio elektrodo suvirinamąjį metalą, suvirinimo grandinėje įvyksta trumpasis jungimas. Srovė elektrodo su metalu susilietimo vietoj būna labai didelė ir metalai išsilydo. Dėl to tarp elektrodo ir metalo ir metalo susidaro plonas skysto metalo sluoksnis. Tada suvirintojas šiek tiek atitraukia elektrodą, todėl skystame metale susidaro kaklelis, kuriame padidėja srovės tankis ir pakyla metalo temperatūra. Po to, išgaravus išsilydžiusiam metalui, kaklelis sutrūkinėja ir jonizuotame dujų ir garų tarpelyje tarp elektrodo ir metalo susidaro suvirinimo lankas. Stabiliu vadinamas lankas, kuris dega tolygiai savaime nenutrūkdamas ir jo nereikia pakartotinai uždegti. Sulydžius metalus atsiranda suvirinimo siūlė, kurioje galima išskirti tam tikras zonas:

a) Pagrindinis metalas- šis metalas suvirinimo procese įkaista ir iš dalies išsilydo, veikiant aukštos temperatūros suvirinimo lankui arba suvirinimo liepsnai. Kuo aukštesnė kaitinimo temperatūra, tuo didesni bus metalo pakitimai.

b) Prilydytasis metalas, gaunamas išsilydžius pridėtiniam arba elektrodo metalui ir iš dalies jam susimaišius su pagrindiniu metalu.

Suvirinimo vonia slenka išilgai siūlės kartu su šilumos šaltiniu (su suvirinimo lanku). Skystas metalas visą metalas visą laiką juda ir maišosi. Spaudžiant lanko stiebo dujoms skystas metalas išstumiamas priešingai suvirinimo krypčiai, dėl to suvirinimo vonioje susidaro vietinė įduba. Periodiškai virpant elektrodui, dujų slėgimas į metalą keičiasi taip pat periodiškai, dėl to stingstant siūlės metalui, susidaro atskiri žvyneliai (bangelės).

Glaistyti elektrodai – elektrodinės vielos plieniniai strypeliai, padengti glaistu presavimo arba panardinimo būdu. Į glaistus dedama krakmolo, celiuliozės, medžio miltų ir kitokių organinių medžiagų, kurios degdamos suformuoja suvirinimo vonelės dujinę apsaugą. Suvirinimas glaistytu elektrodu išsiskiria tuo, kad degdamas glaistas stabilizuoja lanko degimą, apsaugo išsilydžiusį metalą nuo oro deguonies ir azoto, legiruoja metalą reikiamais elementais.

Patarimai suvirinimui elektrodais:

Išrinkite suvirinimo parametrus pagal elektrodų gamintojo rekomendacijas.

1. Išrinkite poliškumą (+ arba -) ant suvirinimo kabelio (paprastai +) ir grįžtamos srovės kabelio (paprastai - ), priklausomai nuo elektrodo tipo ir poreikio.

2. Išrinkite MMA suvirinimo būdą jungiklio pagalba.

3. Suvirinimo srovės reguliavimo rankenėle išrinkite reikiamą srovės dydį.

4. Patikrinkite suvirinimą nustatytiems parametrams prieš virinant.

Pastatykite suvirinimo aparatą į reikiamą poziciją užtikrinant reikiamą kabelio ilgį. Įsitikinkite, kad maitinimo šaltinio srovės nustatymai atitinka pasirinktą elektrodo dydį. Užsidėkite suvirinimo kaukę ant akių (elektroninė suvirinimo kaukė Kemppi 90X leidžia daug tiksliau matyti suvirinimo pradžios tašką ir geriau susikoncentruoti į suvirinimo procesą. Taip pat sumažina lanko blykčiojimą.)

Kad įžiebtumėte lanką, brūkštelkite elektrodą per gaminio paviršių. Kai užsidegs lankas, bus matyti ryškus išsilydęs darinys, vadinamas išlydytu šlaku, susiformavęs iš elektrodo glaisto. Tamsesnė spalvota medžiaga yra išsilydęs suvirinamas metalas, susiformavęs iš besilydančios pagrindinės vielos. Laikykite elektrodą maždaug 75-85 laipsnių kampu nuo horizonto pasvirus šiek tiek atokiau nuo suvirinamos vietos. Laikykite šią poziciją paliekant 3 mm atstumą tarp elektrodo ir gaminio paviršiaus. Kai elektrodas dega, reikia palaikyti šį atstumą per visą suvirinimo ciklą. Lėtai veskite elektrodą nuo atsiradusios suvirinimo vonelės palaikant pastovų vedimo greitį. Jūsų užbaigta suvirinimo siūlė turi būti tiesi, vienodo pločio ir aukščio.

Vedant per lėtai, suvirinimo vonelė pasidarys per didelė ir gali sudegti per suvirinamą gaminį. Vedant per greitai, suvirinimas bus plonas, mažo patvarumo, gali įstrigti šlakų. Po suvirinimo sukietėjęs šlakas nuo suvirinamo gaminio paviršiaus gali būti lengvai pašalinamas skaldos plaktuku.