Suvirinimas pusautomačiu

Suvirinimas pusautomačiu arba MIG/MAG suvirinimas

Pusautomatinis suvirinimas, dar kitaip suvirinimas lydžiuoju elektrodu apsauginėse dujose (MIG - angl. metal inert gas; MAG - metal active gas). Tai vienas iš elektrolankinio suvirinimo būdų.

Tokia suvirinimo technologija yra pusiau automatinė, taikoma ten, kur yra didelis darbo tempas, paprastesniems metalams, didelėms konstrukcijoms suvirinti, kur akcentuojama ne tik suvirinimo kokybė, bet ir suvirinimo greitis.

Suvirinimo pusautomačiai, moksliškai vadinami aparatai suvirinimui lydžiuoju elektrodu apsauginėse dujose, o liaudiškai tiesiog "kempai". Tikėtina, kad pavadinimas kilo suomių firmos "Kemppi" pusautomačių, kurie į Lietuvą atkeliavo dar sovietiniais laikais.

Tokius suvirinimo pusautomačius perka laivų statyklos, automobilių gamintojai, aparatai reikalingi statybose, baldų gamyboje, automobilių montavimo, serviso darbuose, suvirinant vamzdynus, atliekant montavimo darbus, gaminant katilus, užvirinant plieninio liejinio defektus. Lengvai galima suvirinti plonus metalo gaminius iki 0,5 mm storio. Toks suvirinimas plačiai naudojamas pramonėje ir dažnai sėkmingai išstumia rankinį suvirinimą. Suvirinimas lydžiuoju elektrodu apsauginiu dujų aplinkoje (MIG) pagal pritaikymą yra lyderis, lyginant su kitais suvirinimo būdais. Pusiau automatinis suvirinimo būdas plačiai naudojamas atliekant montažinius, statybinius ir remontinius darbus.

Žinoma, kad suvirinimui lydžiuoju elektrodu apsauginiu dujų aplinkoje (MIG) būdingi gana dideli metalo nuostoliai dėl jo ištaškymo, garavimo ir nuodegų (iš viso 10...15 % ), kurių didžiąją dalį sudaro skysto metalo ištaškymas (6...9 %). Tai sudaro ne tik nuostolius, bet ir užteršia suvirinamų metalų paviršius (lašų prilipimas). Sustingę metalo purslai gadina gaminio išorinį vaizdą, o kartais padidina defektų atsiradimo tikimybę. Todėl tenka atlikti suvirintų gaminių paviršių valymą. Tam būtini specialūs instrumentai, papildomos darbo laiko ir energijos sąnaudos.

Suvirinant lydžiuoju metaliniu elektrodu suvirinimo siūlė susidaro išlydžius elektros lanku elektrodą ir pagrindinio metalo briaunas.

Suvirinant lydžiuoju elektrodu naudojama to paties metalo viela (1) kaip suvirinamasis. Lankas (6) išlydo vielos galą ir suvirina masės pagrindinio metalo briaunas. Tokiu būdu susidaro siūlės (8) , suvirinimo vonia (7). Elektrodinė viela paduodama specialiu mechanizmu per galvutės (3) mundžuką ir svorės tiekimo antgalį (4), tūtą (5), pro kurią į lanką teka pasauginės dujos, kartais aušinama vandeniu.

Lankas susidaro tarp plikos vielos , kuri yra lydusis elektrodas, galo ir suvirinimo gaminio. Lankas dega apsauginių dujų aplinkoje , kurios tiekiamos į suvirinimo zoną išorinio suvirinimo degiklio tūtele ir apsaugo išsilydžiusį metalą nuo oro deguonies ir azoto. Toks suvirinimo būdas geresnis nei suvirinimas glaistytu elektrodu, nes leidžia suvirintojui gerai matyti suvirinimo eigą ir lanko degimą, nes jis nepridengtas glaistu, nereikia nuo siūlių valyti šlako likučių, ypač suvirinant daugiasluoksniu būdu (jei metalas storas, reikia virinti keltą kartų).

Suvirinimas lydžiuoju elektrodu apsauginėse dujose išpopuliarėjo paskutiniais XXa. dešimtmečiais, kai atsirado nauji įrengimai ir medžiagos (pridėtinė viela, apsauginės dujos, nauji maitinimo lanko šaltiniai).

Pusautomačiai būna skirti vienfaziam (buitiniam) arba trifaziam tinklui. Vienas populiariausių Kemppi vienfazių suvirinimo pusautomačių MinarcMig EVO 200.

Daugiau informacijos apie suvirinimo pusautomačius rasite čia.