Suvirinimo jungtys, siūlės ir padėtys
Suvirintoji jungtis yra kelių detalių neišardomas sujungimas.
Suvirinimo jungtys klasifikuojamos:
- Sandūrines - jungiamieji elementai yra vienoje plokštumoje.
- Kampines - du jungiamieji elementai liečiasi briaunomis ir dažniausiai sudaro statų kampą.
- Tėjines -prie vieno elemento šoninio paviršiaus statmenai jungiamas kitas elementas ir privirinamas jos galas.
- Užleistines - suvirinamos detalės išdėstytos lygiagrečiai ir viena dengia dalį kitos.
- Briaunines -du elementai liečiasi briaunomis, kampas tarp jų yra iki 30°.
Pagal suvirinimo būdą suvirinimo siūlės klasifikuojamos į
- Sandūrines (naudojamos sandūrinėms jungtims),
- Kampines (naudojamos kampinėms, tėjinėms, užleistinėms jungtims).
Suvirinimo siūlės klasifikuojamos pagal padėtį erdvėje skirstomos į
- horizontaliąsias
- vertikaliąsias
- lubines
- žemutines
Pagrindinės suvirinimo padėtys pagal EN ISO 6947:2011 yra:
PA – žemutinė;
PB – horizontalioji žemutinė;
PC – horizontalioji;
PD – horizontalioji lubinė;
PE – lubinė;
PF (PH) – vertikalioji aukštynkryptė;
PG (PJ) – vertikalioji žemynkryptė;
J–L045 – pasviroji žemynkryptė (L – posvyrio kampas);
H–L045 – pasviroji aukštynkryptė (L – posvyrio kampas);
Čia pateikiama, kaip lengviau įsiminti suvirinimo padėtis erdvėje. Skritulyje padėtys eina iš viršaus į apačią nuo A iki E pagal suvirinimo padėtį. Taip, kad būtų lengviau atsiminti, kokia padėtis yra PA, kuri PB ir t.t..
Toliau pateikiamos suvirinimo padėčių iliustracijos:
ISO ir AWS suvirinimo padėčių atitikmenys:
Parengta pagal Kemppi.com ir Raimondas Šniuolis „Medžiagų inžinerija“ 2014m.
